Kai kalbama apie vertingus gamtos išteklius, dažniausiai mintyse iškyla nafta, dujos, auksas ar reti metalai. Tačiau trys nedidelės Baltijos valstybės pasaulinėje rinkoje išsiskiria visai kitu turtu, kurį daugelis matė bent kartą gyvenime.
Jis formuojasi itin lėtai, per tūkstančius metų, o didžioji jo dalis šiandien naudojama ne kurui, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, bet profesionalioje sodininkystėje ir augalų auginimo substratų gamyboje.
Kalbama apie durpes. Naujausi prekybos duomenys rodo, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai ši prekė kasmet generuoja šimtų milijonų vertės eksportą.
Trys Baltijos šalys – neįtikėtinai aukštai pasaulio rinkoje
KPMG Baltics atliktas durpių sektoriaus tyrimas parodė itin neįprastą Baltijos šalių padėtį.
Pagal 2019–2023 metų vidutinius durpių eksporto kiekius Latvija užėmė pirmąją vietą pasaulyje, jai teko maždaug 19,1 proc. pasaulinio eksporto.
Estija pagal kiekį buvo ketvirta, o Lietuva – šešta.
Kartu trys Baltijos valstybės sudarė maždaug 40 proc. pasaulio durpių eksporto kiekio.
Latvijos poziciją patvirtina ir naujesni duomenys. JAV geologijos tarnyba skelbia, kad 2024 m. Latvija buvo didžiausia durpių gamintoja pasaulyje ir pirmaujanti jų eksportuotoja. Tais metais iš šalies išvežta apie 2,4 mln. tonų durpių produktų į 118 valstybių.
Naujausi skaičiai dar įspūdingesni
2025 metų tarptautinės prekybos statistika leidžia pamatyti, kokios vertės yra šis verslas.
Latvijos durpių eksportas 2025 metais siekė apie 382,5 mln. JAV dolerių. Palyginti su 2024 metais, eksporto vertė padidėjo maždaug 4,6 proc.
Estija tais pačiais metais eksportavo durpių už maždaug 217,2 mln. JAV dolerių. Didžiausios rinkos buvo Kinija, Ispanija ir Nyderlandai.
Lietuvos eksporto vertė pasiekė maždaug 126,1 mln. JAV dolerių – beveik 16 proc. daugiau nei 2024 metais.
Sudėjus šiuos rodiklius, trijų Baltijos valstybių 2025 metų durpių eksporto vertė viršijo 725 mln. JAV dolerių.
Svarbu: tai yra eksportuotų prekių vertė, o ne įmonių pelnas ar valstybių tiesiogiai uždirbta suma.
Lietuviškos durpės keliauja gerokai toliau nei kaimyninės šalys
2025 metais didžiausia Lietuvos durpių eksporto rinka buvo Lenkija, į kurią išvežta produkcijos už daugiau kaip 20 mln. JAV dolerių.
Tačiau lietuviškos durpės keliauja praktiškai po visą pasaulį.
Tarp svarbesnių rinkų buvo:
- Italija;
- Nyderlandai;
- Marokas;
- Vokietija;
- Graikija;
- Saudo Arabija;
- Ispanija;
- Pietų Korėja;
- Turkija;
- Indija;
- Japonija;
- JAV.
Tai parodo, kad Baltijos šalyse išgaunamas išteklius nėra tik vietinei sodininkystei skirta žaliava – tai tarptautinės prekybos produktas, pasiekiantis Europą, Aziją, Afriką ir Šiaurės Ameriką.
Kam pasauliui reikia tiek daug durpių?
Daugelis žmonių durpes pirmiausia yra matę sodo prekių parduotuvėse.
Ir tai nėra atsitiktinumas.
Šiuolaikinėje durpių pramonėje itin svarbi jų paskirtis – augalų auginimo substratų gamyba. Durpių struktūra padeda išlaikyti vandenį ir kartu sudaryti tinkamas sąlygas augalų šaknims.
Tokie substratai naudojami profesionaliuose šiltnamiuose, medelynuose, sodininkystės ūkiuose ir dekoratyvinių augalų sektoriuje.
Juose auginami daržovių daigai, gėlės, medeliai ir daugybė kitų augalų.
Todėl visiškai įmanoma, kad pomidoras ar dekoratyvinis augalas, užaugintas kitoje Europos ar net Azijos valstybėje, savo gyvenimą pradėjo substrate, pagamintame naudojant Baltijos šalyse išgautas durpes.
Tai ne tik iškastas ir į maišą supiltas produktas
Durpių verslo grandinė yra gerokai ilgesnė nei vien jų išgavimas.
KPMG analizėje išskiriamas durpynų paruošimas ir priežiūra, gavyba, džiovinimas, transportavimas, frakcionavimas, substratų gamyba, pakavimas ir galutinis paskirstymas.
Todėl sektorius sukuria paklausą transporto, gamybos, technikos ir logistikos paslaugoms bei darbo vietoms regionuose.
Vien Latvijoje KPMG skaičiavo, kad 2023 metais durpių sektoriaus apyvarta siekė 277 mln. eurų, o tiesioginis ir netiesioginis ekonominis indėlis – apie 221 mln. eurų.
Su sektoriumi ten buvo siejama daugiau nei 5 tūkst. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų, o mokestinis indėlis siekė apie 80,9 mln. eurų.
Kodėl durpės apskritai susidaro?
Durpės formuojasi pelkėse.
Dėl didelės drėgmės ir deguonies trūkumo mirusių augalų liekanos negali visiškai suirti. Metams bėgant jos kaupiasi viena ant kitos ir pamažu virsta durpių sluoksniu.
Tai vyksta labai lėtai.
Todėl nors durpės yra natūraliai susidarantis gamtos išteklius, pramoniniu mastu pašalinti jų sluoksniai per žmogaus gyvenimo laikotarpį neatsinaujina.
Būtent dėl šios priežasties klausimas, kiek ir kokiu būdu durpių turėtų būti išgaunama, tampa vis aktualesnis.
Kita medalio pusė – milžiniškos anglies atsargos
Ekonominė durpių vertė yra tik viena istorijos pusė.
Natūralūs durpynai yra vienos svarbiausių planetos anglies saugyklų.
Jungtinių Tautų aplinkos programa nurodo, kad durpynai užima vos apie 3–4 proc. pasaulio sausumos paviršiaus, tačiau juose sukaupta iki trečdalio visos dirvožemyje esančios anglies. Tai daugiau nei dvigubai tiek anglies, kiek jos yra pasaulio miškų biomasėje.
Problema prasideda durpynus nusausinus.
Kai į šimtmečius ar tūkstantmečius drėgnoje aplinkoje išsilaikiusią organinę medžiagą patenka daugiau deguonies, ji pradeda sparčiau skaidytis ir išskirti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
UNEP duomenimis, apie 12 proc. pasaulio durpynų jau yra degraduoti, o pažeisti durpynai sukuria apie 4 proc. žmonių veiklos nulemtų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Todėl ateities klausimas – kaip išlaikyti balansą
Baltijos šalims durpių sektorius yra ekonomiškai reikšmingas, tačiau kartu didėja spaudimas mažinti poveikį klimatui ir atkurti pažeistas pelkes.
Vis daugiau dėmesio skiriama jau eksploatuotų plotų rekultivacijai, durpynų drėgmės atkūrimui bei alternatyvių augalų auginimo substratų kūrimui.
Tai reiškia, kad ateityje svarbus bus ne vien klausimas, kiek durpių galima eksportuoti, bet ir kaip išlaikyti ekonominę sektoriaus vertę kartu saugant vieną svarbiausių natūralių anglies saugyklų.
Vis dėlto šiandien faktas išlieka įspūdingas: trys nedidelės Baltijos valstybės pasaulio durpių rinkoje užima tokią vietą, kurios pagal jų dydį būtų sunku tikėtis.
O Lietuva šiame versle yra ne statistė – 2025 metais jos durpių eksporto vertė jau viršijo 126 mln. JAV dolerių.
