Artėjant šiltajam metų laikui daugelis žmonių pradeda vargti dėl gausaus prakaitavimo. Tai nėra tik estetinė ar socialinė problema – dažnai už padidėjusio prakaitavimo slypi svarbūs organizmo procesai ar net rimtesni sveikatos sutrikimai. Kaip susidoroti su šia nemalonia, tačiau žmogaus fiziologijai būtina reakcija?
Prakaitavimo priežastys ir funkcijos
Prakaitavimas – natūralus procesas, leidžiantis kūnui palaikyti optimalią temperatūrą įvairiomis aplinkos ar fizinio krūvio sąlygomis. Prakaito liaukos išsidėsčiusios visame mūsų kūne, bet gausiausiai jų yra pažastyse, kaktoje, delnuose, paduose. Šios vietos dažniausiai ir pirmiausia sureaguoja į šilumą, stresą ar didesnį fizinį krūvį. Prakaito liaukų aktyvumas priklauso nuo išorinių veiksnių (oro temperatūros, sporto, streso), fiziologinių (karščiavimas, hormoniniai pokyčiai), taip pat – asmeninių savybių. Svarbu suprasti, kad pats prakaitas – bekvapis skystis, o nemalonų kvapą nulemia odos bakterijos, kurios suskyla esant drėgmei.
Kada prakaitavimas tampa problema?
Jei jaučiate, kad jūsų prakaitavimas akivaizdžiai padidėjęs, svarbu įvertinti, ar nesusiduriate su hiperhidroze – būkle, kai prakaito liaukos veikia smarkiai intensyviau. Hiperhidrozė gali pasireikšti tiek lokaliai (delnuose, pėdose, pažastyse), tiek apimti visą kūną. Tokį pokytį gali lemti genetika, hormonų pusiausvyros sutrikimai, skydliaukės veiklos pokyčiai, cukrinis diabetas, infekcijos, antsvoris, nėštumas, menopauzė bei specifiniai vaistai (antidepresantai, kraujospūdžio reguliatoriai, kai kurie antibiotikai). Beje, pagausėjęs prakaitavimas visada reikalauja dėmesio, jei jį lydi oro trūkumas, kosulys, naktinis prakaitavimas ar nuolatinis troškulys – būtinai konsultuokitės su gydytoju.
Dezodorantas ar antiperspirantas – kaip pasirinkti?
Daugelis žmonių painioja dezodorantus ir antiperspirantus, tačiau tai – skirtingi produktai. Dezodorantai neturi prakaitavimą mažinančio poveikio – jie veikia stabdydami bakterijų, sukeliančių nemalonų kvapą, dauginimąsi. Tuo tarpu antiperspirantai aktyviai blokuoja prakaito liaukas, mažina prakaito išsiskyrimą net iki keliasdešimt valandų. Pastebėta, kad tinkamiausia juos naudoti vakare, po maudynių, ant sausos odos – tuomet jie veiks intensyviausiai. Be to, rinkoje populiarūs ir kombinuoti produktai – dezodorantai-antiperspirantai, užtikrinantys dvigubą efektą.
Kai įprastos priemonės neduoda rezultato
Kai kasdieniai antiperspirantai nepadeda, verta rinktis stipresnius variantus – juos rekomenduotina naudoti pagal instrukcijas, neretai pradžioje kasdien, vėliau – 1-2 kartus per savaitę. Jei ir tai neveikia, gydytojas gali pasiūlyti specialius vaistus arba botulino toksino injekcijas. Pastarosios neleidžia nervams perduoti signalo prakaito liaukoms (dažniausiai rankose, pažastyse, pėdose). Efektas dažniausiai trunka 6-12 mėnesių. Kraštutiniais atvejais galimas ir chirurginis gydymas – pašalinamos dalis prakaito liaukų arba koreguojami nervai, tačiau tokios procedūros taikomos tik labai sunkiais atvejais.
Praktiniai patarimai kasdienai
Norint optimalaus rezultato, verta laikytis šių patarimų:
- Naudokite antiperspirantus ant visiškai sausos, be plaukų odos. Nedėkite iš karto po skutimosi.
- Venkite aštraus, kepto, riebalų bei kofeino turinčio maisto. Rinkitės kuo daugiau natūralaus vandens, B grupės vitaminų gausų maistą.
- Dėvėkite laisvus, iš natūralių pluoštų (linas, medvilnė, bambukas) pasiūtus drabužius.
- Reguliariai prauskitės, ypač aktyvaus judėjimo ar karštomis dienomis.
Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, todėl svarbu atrasti sau tinkamiausias priemones. Jei padidėjęs prakaitavimas kelia rimtą diskomfortą ar nerimą dėl sveikatos – visada verta pasitarti su gydytoju.
