Kur būtų saugiausia, jei didelis karas peržengtų atskirų regionų ribas ir įtrauktų didžiąsias pasaulio valstybes? Vieno patikimo atsakymo į šį klausimą nėra – šiuolaikiniame konflikte svarbios būtų ne tik sienos ar kariuomenės, bet ir energetika, maisto atsargos, geopolitinė reikšmė bei atstumas nuo pagrindinių taikinių.
Vis dėlto kai kurios valstybės turi aiškių pranašumų. 2026 metų Pasaulio taikos indekse tarp pačių taikiausių planetos šalių pirmauja Islandija, Naujoji Zelandija ir Šveicarija, o Airija bei Portugalija taip pat patenka į pirmąjį dešimtuką. gpi.economicsandpeace.org
Dar įdomesnį atsakymą pateikia mokslininkai, tyrę ne tiesiog karo, bet ekstremalaus branduolinės žiemos scenarijaus pasekmes. Jų analizėje tarp atspariausių salų valstybių išskirtos Naujoji Zelandija, Islandija, Australija, Vanuatu ir Saliamono Salos. Wiley Online Library
Taigi kurios šešios šalys galėtų turėti santykinį pranašumą?
Naujoji Zelandija – bene stipriausias kandidatas
Jeigu reikėtų išskirti vieną valstybę, Naujoji Zelandija turėtų itin daug argumentų savo naudai.
2026 metų Pasaulio taikos indekse ji yra antra taikiausia valstybė pasaulyje, nusileidžianti tik Islandijai. Tačiau didelio pasaulinio konflikto atveju dar svarbesnė būtų jos geografinė padėtis – šalis yra pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tūkstančius kilometrų nutolusi nuo Europos ir daugelio pagrindinių geopolitinių židinių. gpi.economicsandpeace.org
Yra ir dar svarbesnis argumentas – maistas.
Mokslininkai skaičiavo, kaip Naujoji Zelandija išgyventų itin sunkų branduolinės žiemos scenarijų, kai pasaulio žemės ūkio produkcija smarkiai sumažėtų. Tyrimo autoriai nustatė, kad nukreipus į vidaus rinką šiuo metu eksportuojamą maistą, net labai sunkaus scenarijaus metu teoriškai būtų galima pagaminti apie 1,5 karto daugiau maisto energijos, nei dabar suvartoja visa šalies populiacija. The New Zealand Medical Journal
Tačiau ir ši šalis nėra stebuklinga slėptuvė. Tyrėjai perspėja, kad Naujoji Zelandija smarkiai priklausoma nuo kai kurių importuojamų degalų, technologijų ir pramoninių komponentų. Nutrūkus pasaulinei prekybai, problemos galėtų greitai persimesti į transportą, gamybą ir infrastruktūrą. PubMed
Islandija – atoki sala, galinti pati pasigaminti elektrą
Islandija 2026 metais jau 19-us metus iš eilės išlieka taikiausia pasaulio valstybe pagal Pasaulio taikos indeksą. gpi.economicsandpeace.org
Tačiau hipotetinio pasaulinio karo atveju svarbiausia būtų ne šis reitingas.
Islandija turi izoliuotą elektros sistemą, todėl šalies elektros energijos gamyba jau dabar privalo būti savarankiška. Pagrindiniai šaltiniai – hidroenergija ir geoterminė energija. Islandijos energetikos institucijos duomenimis, hidroelektrinės pagamina apie 14,2 TWh, o geoterminės elektrinės – dar apie 5,9 TWh elektros energijos. Forsíða — Orkustofnun
Branduolinės žiemos atsparumą vertinusiame moksliniame darbe Islandija taip pat pateko tarp penkių perspektyviausių salų valstybių. PubMed
Silpnoji vieta – nemažos dalies prekių importas ir nedidelė vietinė rinka. Be to, Islandija yra NATO narė, todėl jos geopolitinė padėtis negali būti laikoma visiškai nereikšminga.
Šveicarija – viena unikaliausių civilinės saugos sistemų
Šveicarijos pranašumas visiškai kitoks.
Ji nėra atoki sala – priešingai, yra pačiame Europos centre. Tačiau valstybė dešimtmečius investuoja į civilinę gyventojų apsaugą.
Šveicarijos federalinės civilinės saugos tarnybos duomenimis, šalyje yra apie 370 tūkst. privačių ir viešųjų slėptuvių, kuriose iš principo pakanka vietų beveik visiems gyventojams. Jos specialiai projektuotos tam, kad suteiktų apsaugą ginkluoto konflikto atveju. babs.admin.ch
Be to, Šveicarija 2026 metų Pasaulio taikos indekse užima 3-iąją vietą pasaulyje. gpi.economicsandpeace.org
Tačiau yra ir akivaizdus minusas: pasaulinio karo Europoje atveju Šveicarija geografiškai būtų daug arčiau potencialių konfliktų nei Naujoji Zelandija ar Urugvajus.
Todėl branduolinio karo scenarijuje gera slėptuvių infrastruktūra nebūtinai nusvertų geografinį artumą prie tankiai apgyvendintos ir strategiškai svarbios Europos.
Airija – Europos pakraštyje ir nepriklauso NATO
Airija yra viena iš nedaugelio Vakarų Europos valstybių, kurios laikosi karinio neutralumo politikos.
Airijos vyriausybė ją apibrėžia kaip nedalyvavimą kariniuose aljansuose ir bendruose ar tarpusavio gynybos įsipareigojimuose. Šalis nėra NATO narė. gov.ie
2026 metų Pasaulio taikos indekse Airija užima 5-ąją vietą pasaulyje. gpi.economicsandpeace.org
Padeda ir geografija – sala yra vakariniame Europos pakraštyje, toliau nuo pagrindinių žemyninės Europos sausumos sienų.
Vis dėlto neutralumas nėra garantija, kad šalis didelio konflikto metu liktų visiškai nuošalyje. Airija yra ES narė, o per jos teritoriją ir jūrų zoną eina svarbi transatlantinė infrastruktūra. Pati Airijos valdžia pabrėžia, kad karinis neutralumas nereiškia izoliacijos nuo šiuolaikinių saugumo grėsmių. gov.ie
Portugalija – tolimiausias Vakarų Europos kraštas
Portugalija 2026 metų Pasaulio taikos indekse užima 7-ąją vietą pasaulyje. gpi.economicsandpeace.org
Didelio tradicinio karo Europoje atveju tam tikrą pranašumą jai suteiktų geografinė padėtis. Šalis yra Europos pietvakariuose ir sausuma ribojasi tik su Ispanija, todėl yra toli nuo rytinės NATO sienos ir daugelio potencialių sausumos konflikto zonų.
Portugalija taip pat turi reikšmingą žemės ūkio sektorių ir prieigą prie Atlanto.
Tačiau čia yra svarbus skirtumas nuo Airijos ar Šveicarijos: Portugalija yra NATO narė. Todėl pasaulinio NATO ir kitos didžiosios galios konflikto metu jos negalima laikyti neutralia šalimi.
Būtent todėl Portugalija galėtų būti racionalesnis pasirinkimas regioninio karo Europoje atveju nei visuotinio branduolinio konflikto scenarijuje.
Urugvajus – toli nuo didžiųjų karinių centrų
Urugvajus šiame sąraše išsiskiria tuo, kad yra Pietų Amerikoje.
2026 metų Pasaulio taikos indeksas jį įvardija taikiausia Pietų Amerikos šalimi – pasauliniame reitinge Urugvajus yra 43-ias. Vision of Humanity
Šalies geografinė padėtis didelio konflikto scenarijuje gali būti itin svarbi. Pietų Amerika apskritai yra nutolusi nuo Europos, Artimųjų Rytų ir Rytų Azijos – regionų, kuriuose sutelkta didelė dalis pasaulio karinių pajėgumų ir strateginių taikinių.
Urugvajus taip pat turi stiprų žemės ūkio sektorių ir nedidelę, maždaug kelių milijonų gyventojų populiaciją. Tai teoriškai palankus derinys, jei sutriktų tarptautinės maisto tiekimo grandinės.
Tačiau skirtingai nei Naujosios Zelandijos ar Islandijos atvejais, Urugvajus nepatenka tarp valstybių, kurias minėtas mokslinis tyrimas konkrečiai išskyrė kaip atspariausias branduolinei žiemai. Todėl jo pranašumai daugiau grindžiami geografija, maisto gamyba ir politiniu stabilumu.
Vienas netikėtas dalykas – taikiausia šalis nebūtinai būtų saugiausia
Čia slypi svarbiausia viso tokio sąrašo problema.
Pasaulio taikos indeksas vertina dabartinį valstybių taikumą, o ne tikimybę išgyventi pasaulinį ar branduolinį karą.
Pavyzdžiui, Šveicarija reitinge užima trečią vietą ir turi išskirtinę slėptuvių sistemą, tačiau yra Europos viduryje. Naujoji Zelandija turi mažiau slėptuvių, tačiau ją nuo daugelio potencialių taikinių skiria milžiniški vandenyno plotai.
Branduolinio konflikto atveju atsirastų ir visiškai kitų problemų. Net valstybės, kurių tiesiogiai nepasiektų sprogimai, galėtų susidurti su pasauliniu temperatūros kritimu, prastesniais derliais, prekybos žlugimu, degalų bei vaistų stygiumi.
Būtent todėl 2023 metais paskelbtame moksliniame tyrime buvo vertinama ne tik geografinė izoliacija, bet ir maisto bei energijos savarankiškumas, infrastruktūra ir visuomenės gebėjimas funkcionuoti nutrūkus tarptautinėms tiekimo grandinėms. Wiley Online Library
Pagal šiuos kriterijus ypač išsiskyrė Naujoji Zelandija ir Islandija.
Taigi kur būtų geriausia?
Jei kalbėtume apie įprastą didelio masto karinį konfliktą, Airija, Šveicarija ar Portugalija turi nemažai pranašumų dėl stabilumo, geografijos arba pasirengimo krizėms.
Tačiau jeigu scenarijus būtų kraštutinis – didžiųjų valstybių branduolinis karas ir po jo prasidėjusi pasaulinė maisto krizė – moksliniai duomenys labiau išskiria atokias, maistą ir energiją gebančias užsitikrinti salų valstybes.
Ir čia Naujoji Zelandija atrodo kaip vienas stipriausių kandidatų.
Vis dėlto nė viena pasaulio vieta tokio scenarijaus atveju negalėtų garantuoti saugumo. Net tolimiausios šalys priklauso nuo pasaulinės prekybos, vaistų, degalų, technologijų ir tiekimo grandinių.
