ami iš virškinamojo trakto. Magnio turintys papildai ar vaistai jų absorbciją gali dar sumažinti. (ods.od.nih.gov)
NIH rekomenduoja magnio turinčius preparatus ir geriamus bisfosfonatus atskirti bent 2 valandomis.
Tačiau konkrečių vaistų vartojimo taisyklės gali būti dar griežtesnės – kai kurie bisfosfonatai turi būti geriami ryte tuščiu skrandžiu tik su vandeniu, o po jų tam tikrą laiką negalima vartoti maisto ar kitų preparatų.
Todėl šiuo atveju svarbiausia laikytis būtent savo vaisto informacinio lapelio.
Skydliaukės vaistai – kodėl svarbu nepamiršti tarpo
Ypatingas dėmesys reikalingas vartojantiems levotiroksiną, skiriamą esant hipotirozei ir kitoms skydliaukės ligoms.
Naujausias klinikinis tyrimas parodė, kad kartu vartojamas magnis gali sumažinti levotiroksino pasisavinimą.
15 sveikų žmonių tyrime magnio aspartatas sumažino levotiroksino bendrą pasisavinimą maždaug 12 proc., o magnio citratas – apie 7 proc., nors pastarasis skirtumas statistiškai nebuvo reikšmingas. (pubmed.ncbi.nlm.nih.gov)
Tai nereiškia, kad magnis „pažeidžia skydliaukę“.
Problema kita – jei levotiroksino nuolat pasisavinama mažiau, gali būti sunkiau išlaikyti tinkamą skydliaukės hormonų koncentraciją.
FDA patvirtintoje levotiroksino informacijoje taip pat nurodoma, kad magnio turintys antacidiniai preparatai gali mažinti jo absorbciją. (accessdata.fda.gov)
Praktiškai dažnai rekomenduojamas maždaug 4 valandų tarpas tarp levotiroksino ir preparatų, kurie gali trukdyti jo pasisavinimui, tačiau konkretų režimą geriausia suderinti su gydytoju ar vaistininku.
Kai kurie vaistai veikia patį magnio kiekį organizme
Yra ir priešinga situacija – ne magnis veikia vaistą, o pats vaistas keičia magnio kiekį organizme.
Taip gali nutikti vartojant diuretikus.
Kilpiniai ir tiazidiniai diuretikai, pavyzdžiui, furozemidas ar hidrochlorotiazidas, gali didinti magnio pasišalinimą su šlapimu ir ilgainiui prisidėti prie jo trūkumo.
Tuo metu kalį tausojantys diuretikai, tokie kaip spironolaktonas ar amiloridas, magnio pasišalinimą gali mažinti. (ods.od.nih.gov)
Todėl žmogui savarankiškai pradėti vartoti dideles magnio dozes vien todėl, kad geria diuretikus, nėra geriausia išeitis.
Kartais tikslingiau pirmiausia atlikti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju.
Ilgai vartojami vaistai nuo rūgštingumo gali sukelti priešingą problemą
Protonų siurblio inhibitoriai – tokie kaip omeprazolas, ezomeprazolas ar lansoprazolas – plačiai vartojami dėl refliukso ir skrandžio rūgštingumo problemų.
Ilgai, dažniausiai metus ar ilgiau, juos vartojantiems žmonėms kai kuriais atvejais gali sumažėti magnio koncentracija kraujyje.
NIH nurodo, kad daliai pacientų vien magnio papildų nepakako – magnio koncentracija normalizavosi tik pakeitus arba nutraukus PPI vartojimą gydytojui prižiūrint. (ods.od.nih.gov)
Tai nėra priežastis savavališkai nutraukti paskirtus vaistus.
Tačiau ilgalaikį gydymą gaunantiems žmonėms gydytojas gali rekomenduoti periodiškai patikrinti magnio koncentraciją.
O kaip kraują skystinantys vaistai?
Čia dažnai atsiranda klaidinanti informacija.
Magnis pats savaime nėra gerai žinomas kaip papildas, kuris tiesiogiai reikšmingai „skystintų kraują“ ar keistų kraujo krešėjimą taip, kaip, pavyzdžiui, vitaminas K gali veikti varfarino gydymą.
NIH magnio sąveikų sąraše antikoaguliantai nėra išskiriami tarp pagrindinių žinomų magnio sąveikų. (ods.od.nih.gov)
Vis dėlto žmonėms, vartojantiems varfariną ar kitus antikoaguliantus, rekomenduojama apie visus papildus informuoti gydytoją ar vaistininką.
NHS pabrėžia, kad varfarino poveikį gali keisti įvairūs vaistai, augaliniai preparatai ir papildai, todėl prieš pradedant naują preparatą verta pasitikrinti jo sudėtį. (nhs.uk)
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kompleksinius papildus, kuriuose kartu su magniu gali būti ir kitų vitaminų ar augalinių medžiagų.
Magnio ir kalcio kartu bijoti nereikia taip kategoriškai
Internete kartais teigiama, kad magnio ir kalcio papildų negalima vartoti kartu, nes jie esą visiškai blokuoja vienas kito pasisavinimą.
Toks teiginys yra per kategoriškas.
Viename kontroliuojamame tyrime net didelės magnio dozės reikšmingai nesumažino kalcio pasisavinimo. (pubmed.ncbi.nlm.nih.gov)
Todėl nėra universalaus reikalavimo visiems žmonėms būtinai atskirti kalcį ir magnį keliomis valandomis.
Vis dėlto jei vartojamos didelės abiejų mineralų dozės arba keli skirtingi papildai, individualų režimą galima aptarti su gydytoju ar vaistininku.
Viena paprasta taisyklė padeda išvengti daugelio klaidų
Magnio preparatų vartojimo laiko nereikėtų rinktis vien pagal principą „ryte ar vakare“.
Pirmiausia svarbu pasižiūrėti, kokius vaistus žmogus vartoja tą pačią dieną.
Ypač atsargiems reikėtų būti vartojant:
- tetraciklinų ir fluorochinolonų grupės antibiotikus;
- geriamus bisfosfonatus;
- levotiroksiną;
- diuretikus;
- ilgą laiką vartojamus protonų siurblio inhibitorius.
MedlinePlus netgi pateikia bendrą rekomendaciją magnio oksidą ir kitus vaistus vartoti bent 2 valandų intervalu, jeigu nėra nurodyta kitaip. (medlineplus.gov)
Tačiau tam tikriems vaistams, ypač antibiotikams ar levotiroksinui, gali būti reikalingas ilgesnis tarpas.
Daugiau nėra visada geriau
Suaugusiesiems nustatyta 350 mg per parą viršutinė toleruojama magnio riba iš papildų ir magnio turinčių vaistų, nebent didesnę dozę paskiria gydytojas.
Ši riba netaikoma magniui, gaunamam su maistu. (ods.od.nih.gov)
Didelės papildų dozės dažniausiai sukelia viduriavimą, pykinimą ir pilvo spazmus.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurių inkstų funkcija sutrikusi. Sveiki inkstai perteklinį magnį pašalina, tačiau sergant inkstų nepakankamumu jo gali kauptis per daug.
Labai didelė magnio koncentracija gali sukelti silpnumą, kraujospūdžio kritimą, kvėpavimo sutrikimus ir širdies ritmo pokyčius. (ods.od.nih.gov)
Todėl magnis nėra papildas, kurį visada galima vartoti „dėl visa ko“, ypač jei žmogus kasdien geria kelis receptinius vaistus.
