Bulvės lietuviškoje virtuvėje tokios įprastos, kad dažnas apie jų poveikį sveikatai susimąsto tik tada, kai pradeda keisti mitybą. Vieni jų vengia dėl angliavandenių, kiti mano, kad svarbiausia – porcijos dydis.
Tačiau didelės apimties JAV tyrimas parodė kitą svarbią detalę: vertinant bulves verta žiūrėti ne tik kiek jų valgome, bet ir kaip jos paruoštos.
Daugiau nei 110 tūkst. žmonių duomenis išanalizavę mokslininkai tarp virtų, orkaitėje keptų ar trintų bulvių ir aliejuje keptų bulvyčių pastebėjo reikšmingą skirtumą.
Mokslininkai apjungė septynių ilgalaikių tyrimų duomenis
2025 metais žurnale „Nutrients“ paskelbtame darbe buvo analizuoti septynių JAV perspektyvinių kohortinių tyrimų duomenys.
Širdies ir kraujagyslių ligų analizei įtraukti 110 063 žmonės, o padidėjusio kraujospūdžio analizei – 67 146 dalyviai.
Tiriamųjų amžiaus vidurkis skirtingose grupėse svyravo maždaug nuo 25 iki 72 metų, o apie 65 proc. dalyvių buvo moterys.
Mokslininkai vertino bendrą bulvių vartojimą ir atskirai analizavo dvi grupes:
- virtas, orkaitėje keptas ir trintas bulves;
- aliejuje keptas bulves.
Taip buvo siekiama išsiaiškinti, ar pats produktas, ar jo paruošimo būdas labiau susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis bei hipertenzija.
Pačios bulvės didesnės širdies ligų rizikos neparodė
Rezultatai gali nustebinti žmones, kurie bulves automatiškai priskiria prie „nesveikų“ produktų.
Tyrėjai nenustatė statistiškai reikšmingo ryšio tarp bendro bulvių vartojimo ir didesnės širdies bei kraujagyslių ligų rizikos.
Net žmonėms, kurie bulves valgė penkis ar daugiau kartų per savaitę, reikšmingai didesnė rizika, palyginti su bulvių beveik nevalgančiais dalyviais, nenustatyta.
Panaši situacija buvo ir vertinant bendrą padidėjusio kraujospūdžio riziką.
Tačiau išskaidžius bulves pagal jų paruošimo būdą išryškėjo viena išimtis.
Aliejuje keptos bulvės išsiskyrė
Žmonėms, kurie valgė daugiau nei vieną porciją aliejuje keptų bulvių per savaitę, padidėjusio kraujospūdžio rizika buvo maždaug 10 proc. didesnė nei jų visai nevalgantiems žmonėms.
Tyrimo pateiktas rizikos santykis buvo 1,10, o 95 proc. pasikliautinasis intervalas – nuo 1,04 iki 1,17.
Tuo metu virtų, orkaitėje keptų ir trintų bulvių grupėje tokio ryšio su hipertenzija nenustatyta.
Įdomu ir tai, kad net aliejuje keptos bulvės šiame tyrime nebuvo statistiškai reikšmingai susijusios su didesne bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Taigi pagrindinis pastebėtas skirtumas buvo būtent ryšys tarp keptų bulvyčių vartojimo ir padidėjusio kraujospūdžio.
Kodėl keptos bulvytės gali skirtis nuo virtų?
Pats tyrimas negali įrodyti, kad būtent aliejuje keptos bulvės tiesiogiai sukelia hipertenziją. Tai stebėjimo tyrimas, todėl jis parodo sąsają, o ne priežastį.
Vis dėlto mokslininkai pateikia kelis galimus paaiškinimus.
Gruzdinant bulves smarkiai padidėja jų energinė vertė ir riebalų kiekis. Reguliarus labai kaloringo maisto vartojimas gali prisidėti prie svorio didėjimo, o antsvoris yra žinomas hipertenzijos rizikos veiksnys.
Kitas svarbus faktorius – druska. Keptos bulvytės dažnai gausiai sūdomos, o didesnis natrio suvartojimas gali didinti kraujospūdį.
Be to, tokios bulvytės neretai valgomos kartu su raudona ar perdirbta mėsa, greituoju maistu, saldžiais gėrimais ir kitais itin perdirbtais produktais.
Todėl dalį pastebėtos rizikos gali lemti ne vien pati bulvė, o visas mitybos modelis.
Virtos bulvės – visai kitoks produktas nei gruzdintos
Vidutinėje bulvėje natūraliai nėra didelio riebalų kiekio. Problema dažnai atsiranda ruošiant patiekalą – pridedant daug aliejaus, druskos, sviesto, riebių padažų ar kitų kaloringų priedų.
Dėl to virtos bulvės su daržovėmis ir žuvimi mitybos požiūriu labai skiriasi nuo didelės porcijos gruzdintų bulvyčių su riebiu padažu.
Šis tyrimas nepateikia pagrindo teigti, kad bulvių reikia atsisakyti norint apsaugoti širdį.
Priešingai – autoriai nustatė, kad bendras bulvių vartojimas nebuvo susijęs nei su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, nei su hipertenzijos rizika.
Ar galima sakyti, kad virtos bulvės sveikesnės už keptas orkaitėje?
Ne visai.
Svarbi tyrimo detalė – virtos, orkaitėje keptos ir trintos bulvės buvo analizuotos vienoje bendroje grupėje.
Todėl iš šio konkretaus tyrimo negalima pasakyti, ar virtos bulvės buvo palankesnės už orkaitėje keptas, ar atvirkščiai.
Aiškiausiai nuo šios grupės atsiskyrė tik aliejuje keptos, gruzdintos bulvės.
Ankstesni tyrimai rodo, kad svarbus ir bendras mitybos fonas
Bulvių poveikis sveikatai mokslinėje literatūroje vertinamas nevienodai.
Pavyzdžiui, ankstesniame dideliame tyrime, kuriame vertinta 2 tipo diabeto rizika, dažnesnis bulvių vartojimas buvo susijęs su kiek didesne diabeto rizika, o ryšys buvo ryškiausias būtent valgant gruzdintas bulvytes.
Tai dar kartą rodo, kodėl vieną maisto produktą sunku tiesiog paskelbti „sveiku“ arba „nesveiku“.
Svarbu jo paruošimas, porcijos, valgymo dažnis ir tai, su kokiais kitais produktais jis vartojamas.
Tad kokį variantą rinktis kasdien?
Jei bulves mėgstate, dabartiniai duomenys nesuteikia pagrindo jų visiškai atsisakyti.
Kasdienėje mityboje racionaliau dažniau rinktis:
- virtas bulves;
- garuose paruoštas bulves;
- orkaitėje keptas bulves su nedideliu riebalų kiekiu;
- bulves kartu su daržovėmis, ankštiniais, žuvimi ar kitais mažiau perdirbtais produktais.
O gausiai aliejuje gruzdintas ir sūdytas bulvytes verta palikti retesnėms progoms.
Svarbiausia tyrimo žinutė nėra ta, kad bulvės pavojingos. Priešingai – didelėje daugiau nei 110 tūkst. žmonių analizėje pačios bulvės nebuvo susietos su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Skirtumas išryškėjo tik pažvelgus į tai, kaip jos buvo paruoštos.
