Ant duonos, į bulvių košę, kepiniams ar tiesiog į karštą keptuvę – šis produktas daugelyje virtuvių naudojamas kone kasdien.
Tačiau amerikiečių kardiologas Mohammadas Alo teigia pats jo vengiantis. Priežastis susijusi ne su kalorijomis ir ne su laktoze.
Didžiausias gydytojo dėmesys krypsta į sočiuosius riebalus ir jų poveikį MTL, vadinamajam „blogajam“, cholesteroliui.
Produktas, kurį kardiologas išskiria pirmiausia, yra sviestas.
Kodėl kardiologas išskyrė būtent sviestą?
M. Alo socialiniuose tinkluose ne kartą kalbėjo apie produktus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų.
Tarp jų jis mini sviestą, riebią mėsą, šoninę, gyvūninius taukus, riebius sūrius ir kokosų aliejų.
Jo argumentas gana paprastas: jeigu žmogaus racione nuolat daug sočiųjų riebalų, gali didėti MTL cholesterolio koncentracija kraujyje.
Būtent padidėjęs MTL cholesterolis yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.
Amerikos širdies asociacija taip pat nurodo, kad per didelis sočiųjų riebalų kiekis mityboje gali didinti MTL cholesterolį ir ilgainiui širdies bei kraujagyslių ligų ir insulto riziką.
Ar sviestas iš tikrųjų „užkemša kraujagysles“?
Čia svarbu paaiškinti tiksliau.
Suvalgius sviestu pateptą sumuštinį arterija staiga neužsikemša.
Aterosklerozė paprastai vystosi metų ar net dešimtmečių laikotarpiu. Arterijų sienelėse palaipsniui formuojasi plokštelės, kurių susidarymui įtakos turi padidėjęs MTL cholesterolis, rūkymas, aukštas kraujospūdis, diabetas, genetika ir daugybė kitų veiksnių.
Pavojingiausia situacija susidaro tada, kai aterosklerozinė plokštelė plyšta ir jos vietoje susiformuoja krešulys.
Jei jis užblokuoja širdį maitinančią kraujagyslę, gali įvykti miokardo infarktas. Jei sutrikdoma kraujotaka smegenyse – išeminis insultas.
Taigi tikslesnė formuluotė būtų tokia: daug sočiųjų riebalų turinti mityba gali didinti MTL cholesterolį, o aukštas MTL ilgainiui skatina aterosklerozę.
Kiek sočiųjų riebalų rekomenduojama?
Amerikos širdies asociacija žmonėms, norintiems mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, rekomenduoja siekti, kad sotieji riebalai sudarytų mažiau nei 6 proc. visos paros energijos.
Laikantis maždaug 2000 kilokalorijų dietos tai būtų apie 13 gramų sočiųjų riebalų per dieną arba mažiau.
Tačiau svarbiausia vertinti ne vieną produktą, o visą mitybą.
Jeigu žmogus retkarčiais suvalgo nedidelį kiekį sviesto, tačiau didžiąją jo raciono dalį sudaro daržovės, vaisiai, ankštiniai, viso grūdo produktai, žuvis, riešutai ir nesočiųjų riebalų šaltiniai, situacija bus visai kitokia nei žmogaus, kurio racione kasdien gausu sviesto, riebios mėsos, sūrių ir perdirbtų produktų.
Kuo sviestą pakeisti?
Čia svarbi viena detalė – neužtenka tiesiog išimti sviestą.
Svarbu, kuo jis pakeičiamas.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sočiųjų riebalų šaltinius dažniau keisti nesočiaisiais riebalais, kurių yra:
- alyvuogių aliejuje;
- rapsų aliejuje;
- riešutuose;
- sėklose;
- avokaduose;
- žuvyje.
Tokie pakeitimai gali padėti sumažinti MTL cholesterolį.
Pavyzdžiui, salotoms vietoj sviesto ar riebaus padažo galima naudoti alyvuogių aliejų, o gaminant maistą dalį gyvulinių riebalų pakeisti skystais augaliniais aliejais.
O kaip dėl sūrio ir kitų pieno produktų?
Čia situacija jau sudėtingesnė.
Negalima visų pieno produktų sudėti į vieną grupę ir pasakyti, kad jie vienodai kenkia širdžiai.
2026 metais atnaujintose Amerikos širdies asociacijos rekomendacijose daug dėmesio skiriama visam mitybos modeliui. Žmonėms nuo dvejų metų ji rekomenduoja dažniau rinktis liesesnius pieno produktus, pavyzdžiui, liesą ar 1 proc. riebumo pieną, liesesnį natūralų jogurtą ir mažiau riebius sūrius.
Riebų pieną, riebius sūrius, riebius jogurtus ir ledus rekomenduojama vartoti saikingiau.
Tai nereiškia, kad sūris ar natūralus jogurtas automatiškai „kemša kraujagysles“. Pieno produktų poveikis priklauso nuo jų rūšies, riebumo, porcijos ir visos žmogaus mitybos.
Kokosų aliejus – augalinis, bet ne tas pats kaip alyvuogių
Dar viena dažna klaida – manyti, kad visi augaliniai riebalai savaime yra palankesni širdžiai.
Taip nėra.
Kokosų ir palmių aliejuose yra daug sočiųjų riebalų. Todėl Amerikos širdies asociacija jų neprilygina alyvuogių ar rapsų aliejui.
Europos kardiologų rekomendacijose sviestas, kokosų ir palmių aliejai taip pat priskiriami produktams, kuriuos cholesterolį norintiems mažinti žmonėms rekomenduojama rinktis tik ribotais kiekiais.
Svarbiausias skaičius gali būti ne ant produkto etiketės
Žmogui, kuriam rūpi širdies sveikata, verta žinoti savo lipidų tyrimų rezultatus.
Ypač svarbus yra MTL cholesterolis.
Žmogus gali jaustis visiškai sveikas ir neturėti jokių simptomų, nors cholesterolio koncentracija jau yra per didelė. Aterosklerozė ilgą laiką gali vystytis tyliai.
Todėl mitybos pokyčiai ypač svarbūs žmonėms, kurių MTL jau padidėjęs arba kurie turi kitų rizikos veiksnių – rūko, turi aukštą kraujospūdį, diabetą ar ankstyvų širdies ligų atvejų šeimoje.
Kai kuriems žmonėms vien mitybos pokyčių nepakanka ir cholesterolio mažinimui prireikia vaistų.
Tad ar sviesto reikia visiškai atsisakyti?
Daugumai žmonių – nebūtinai.
Kardiologas M. Alo pats sako jo nevalgantis ir sviestą išskiria kaip vieną koncentruočiausių sočiųjų riebalų šaltinių. Tačiau sveikatos rekomendacijos paprastai kalba ne apie absoliutų draudimą, o apie sočiųjų riebalų ribojimą ir jų pakeitimą nesočiaisiais riebalais.
Todėl retkarčiais nedidelį kiekį sviesto valgantis sveikas žmogus neturėtų manyti, kad dėl to jam neišvengiamai gresia insultas.
Kur kas svarbiau tai, ką valgome kasdien ir metų metus.
Ir būtent čia slypi pagrindinė kardiologo žinutė: jei racione nuolat gausu sviesto, riebios mėsos, šoninės, riebių sūrių ir kitų sočiųjų riebalų šaltinių, verta pagalvoti apie dalies jų pakeitimą širdžiai palankesniais riebalais.
